2017 m. vasario 19 d., sekmadienis

My life baggage: Tūkstančio šventyklų sala

    Balio sala dar yra vadinama dievų sala. Tik atvykus į salą supratau iki galo, kodėl Balis yra taip vadinamas. Saloje religija neatsiejama nuo kasdienybės, o šventyklos stovi beveik visur, prie gatvės, vandenyno ir gyvenamų namų kiemuose.
                                                                              ***
    Saloje yra išlikusi induizmo religijos pagrindu sukurta Indonezijos kultūra, klestėjusi iki islamo įsigalėjimo. Balio sala yra vienintelė sala Indonezijoje, kurioje dominuoja ne musulmonų religija. Vietiniai sako, kai musulmonai įsiveržė į Javą induizmo dievai pasislėpė Balio saloje.
   Balio hinduizmas - religija apgaubta paslapties šydu su magiškais ritualais. Moterys pasipuošusios spalvotais drabužiais su aukų krepšeliais ant galvos - kasdienis vaizdas Balio saloje. Arba krepšeliai iš palmių lapų į kuriuos baliečiai deda ryžių, gėlių, vaisių, smilkalų - aukos prie šventyklų. Atliekami ritualai yra skirti harmonijai išlaikyti. 
   Balis pelnytai vadinamas tūkstančio šventyklų sala. Kiekviena šventykla yra unikali, pradedant nuo paslaptingų griūvėsių Goa Gajah ir baigiant saulėlydžiais Uluwatu ir Tanah Lot. 

Pasipuošusios Balio moterys

Krepšeliai iš palmių lapų
  
   Praėjus porai savaičių nuo atvykimo į Balį, išsiruošėme aplankyti pirmąją šventyklą - Tanah LotŠventykla įsikūrusi įspūdingoje vietoje - ant uolos, atskirtos nuo kranto ir skalaujama jūros. Nuo erozijos salos uoliena pradėjo irti ir trupėti, todėl šiandiena daugiau nei vienas trečdalis Tanah Lot uolos yra dirbtinė, sukurta restauracijos metu. 
   Pasak legendos, krante esančiuose uolose gyvena nuodingos jūrų gyvatės, kurios saugo Tanah Lot nuo piktųjų dvasių ir įsibrovėlių. Šį kartą mums pavyko išvengti susidūrimo su gyvatėmis. 

Tanah Lot šventykla

     Tanah Lot šventykla yra labai populiari turistų tarpe ir ypač daug jų susirenka prieš saulėlydį. Taip pat saulėlydžiu galima pasigrožėti ir prie Batu Bolong šventyklos, kuri yra netoli nuo Tanah Lot. Uoloje esanti skylė daro šią vietą išskirtinę. Pamačius šį vaizdą iš karto kilo asociacijos su matytais vaizdais Maltoje. Pažvelkite į žemiau esančią nuotrauką ir patys tuo įsitikinsite. 

Batu Bolong šventykla

Azure Window @Malta

 Besimėgaujant paplūdimių (apie paplūdimius galima paskaityti čia) vaizdais nusprendėme aplankyti ir Uluwatu esančią šventyklą. Uluwatu šventykla įsikūrusi kvapą gniaužiančioje vietoje - ant uolos viršūnės, kuri smenga į Indijos vandenyną. Nuo uolos viršūnės atsiveria neįtikėtini vaizdai, todėl kaip ir Tanah Lot, Uluwatu šventykloje geriausias laikas apsilankyti - saulėlydžio metu, o vakarais rengiami Kecak šokio pasirodymai. Šokio pasirodymo likome nepamatę, nes išskubėjome į Single Fin stebėti saulėlydžio ir mėgautis vakariene (apie virtuvių atradimus galima paskaityti čia). 
   Kiekvieną dieną šventykloje apsilanko šimtai turistų, kurie turėtų būti atsargūs su išdykusiomis beždžionėlėmis. Vienai moteriškei besimėgaujant poilsio minute pavėsyje, beždžionėlė nukniaukė moteriškės šlepetę ir nėrė į miško gilumą. Kaip sakoma, belieka tik gaudyti vėją laukuose. 

Uluwatu šventykla

Vaizdas nuo uolos viršūnės ant kurios stovi Uluwatu šventykla
   Goa Gajah yra visiškai kitokia šventykla nei prieš tai aplankytos Tanah Lot ar Uluwatu šventyklos. Goa Gajah fasadas puoštas raižiniais, o virš įėjimo į uolą išraižytas vaizdinys - velnio galva. Šventykla dar vadinama Dramblio uola. Tai dvasinė vieta meditacijai, kurioje kadaise buvo įrengtas vienuolynas ir vienuoliai mėgdavo medituoti šioje uoloje. Šventykloje yra prausimosi baseinai bei fontanai, kuriuose šiandiena vietiniai plauna savo kūną šventu vandeniu tikėdami, kad jis saugo nuo blogų dvasių. 


Goa Gajah šventykla

Goa Gajah šventykla

   Kaip minėjau, Balio saloje kiekviena šventykla yra unikali. Pavyzdžiui, Gunung Kawi 
yra kapaviečių kompleksas. Kapavietės yra išraižytos septynių metrų aukščio uoloje ir atrodo labai didingai. Kapavietės siejamos su karaliumi ir jo šeima. O kitoje upelio pusėje esančios įspūdingos kapavietės manoma buvo skirtos kitoms karalio žmonoms ar sugulovėms. Palyginus su kitomis šventyklomis, mūsų lankymosi metu Gunung Kawi nebuvo gausiai lankomas turistų. Užtat apžiūrinėjant kapavietes praėjimą užtvėrė gyvačiukas. 


Gunung Kawi kapaviečių kompleksas

Gunung Kawi kapaviečių kompleksas

   Šiai dienai paskutinė aplankyta šventykla yra Ulun Danu Beratan. Šventykla įsikūrusi ant Beratan ežero kranto, kurią supa kalnų siluetai. Būtent šia šventykla buvau labiausiai susižavėjusi iki atvykimo į Balio salą ir su nekantrumu laukiau apsilankymo joje. Net darbinio kompiuterio darbalaukį puošė Ulun Danu Beratan šventyklos nuotrauka. Kolega eidamas pro šalį pamatė šventyklą ir liko ja sužavėtas. Jam šventykla pasirodė kaip puiki vieta pabūti su savimi. Ar jums yra buvę, kad aplinkiniai labai giria naują filmą, knygą ar lankytiną vietą, o kai patys pamatote/perskaitote/apsilankote ir tenka nusivilti? Taip ir man nutiko. Gal prie nusivylimo šventykla prisidėjo prastas oras, sunki kelionė ar daugybė turistų, nežinau... 

Ulun Danu Beratan šventykla
   
  Mano šventyklų favoritėmis tapo Tanah Lot ir Uluwatu. Truputį gaila, kad šventyklose nesilankiau saulėlydžio metu, bet dar turiu pakankamai laiko ištaisyti klaidą. Kalbant apie magišką laiką, saulėlydį, Balio sala dar nespėjo atsiskleisti visu gražumu. Pirmą kartą gražų saulėlydį išvydau Vasario 14-osios vakarą, koks gi sutapimas ar ne? Nė karto neteko matyti, kad saulėlydis būtų taip gausiai žmonių fotografuojamas kaip tą ypatingą vakarą!

Saulėlydis @Canggu

   Ir pabaigai, nežinau ar tai vėl sutapimas ar ne, bet kelių dienų bėgyje knygoje (Viktor E. Frankl, Žmogus ieško prasmės) perskaičiau aprašytą saulėlydžio vaizdinį. Dalinuosi ištrauka ir su jumis: "Arba kartą vakare, kai mirtinai pavargę po darbo jau išsitiesėme ant barako grindų su sriubos daviniu, staiga įpuolė vienas draugas ir ėmė tempti mus rikiuotės aikštėn - kad tik ten, lauke, suskubtume pamatyti saulėlydį. O tada, žvelgdamas į vakaruose niūriai žėruojančius debesis, į horizontą, atgijusį nuolat kintant fantastiškiems debesų pavidalams ir jų nežemiškoms spalvoms - nuo plieno mėlio iki krauju srūvančio raudonio, - žvelgdamas į šio reginio kontrastą, nykiai pilkas stovyklos žemines ir pelkėtą rikiuotės aikštę, bent savo klanais atspindinčią dangaus liepsną, po keleto minučių graudžios tylos kažkas ištarė: "Koks gražus galėtų būti pasaulis!". Ištraukos pabaiga. 
Žinote, pasaulis tikrai yra gražus!

Saulėto sekmadienio!

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą